Leita ķ fréttum mbl.is

Jón forseti og Churchill

winstonogjon

Žaš er fyndin ašsend grein ķ Mogganum ķ dag. Eša meina ég hlęgileg? Žar skrifar Samfylkingarmašurinn Kjartan Emil Siguršsson stuttlega um mįlflutning Sturlu Böšvarssonar, forseta Alžingis, ķ Evrópumįlunum og žykir heldur fįfengilegt hjį honum aš nefna til Jón Siguršsson forseta ķ žeirri oršręšu. Žykir honum žaš ótękt aš draga Jón inn ķ umręšuna, enda hafi hann veriš 19. aldar mašur og ekkert um Evrópusambandiš vitaš.

Verša orš manna einskis virši um leiš og žeir deyja? Eša aš einhverjum tilteknum įrum lišnum? Ég er žvķ öldungis ósammįla og žykir ekkert aš žvķ aš rįšfęra mig viš Mill um frelsiš, Jónas um feguršina og Snorra um ótal hluti ašra, žar į mešal utanrķkismįl! Menn žurfa ekki aš vera żkja vel lesnir ķ Jóni forseta til žess aš įtta sig į žvķ aš hann hefur żmislegt til mįlanna aš leggja ķ Evrópuumręšunni. Og žaš er ekki heldur flókiš aš komast aš žeirri nišurstöšu aš hann hefši veriš efins um inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Žarf raunar ekki aš leita lengra en ķ fyrsta tölublaš Nżrra félagsrita, žar sem Jón ritar Um Alžķng į Ķslandi ķ vķšu samhengi, til žess aš fį įlit hans į žessum efnum. Eša telja menn aš einhverja sérstaka hugmyndaušgi žurfi til žess aš komast į žį skošun aš sjįlfstęšishetjan Jón Siguršsson, óskabarn Ķslands, sómi žess, sverš žess og skjöldur, hefši veriš fremur efins um aš framselja völd héšan af landi til erlends yfirvalds?!

Žaš er helber misskilningur ef menn halda aš Jón forseti hafi ašeins veriš sjįlfstęšissinni į einhverju rómantķsku og sentķmental plani. Žvert į móti var žetta harškjarna pólitķsk afstaša hjį manninum, vel ķgrunduš og grundvölluš į athugunum į stjórnvķsi, sagnfręši, hagfręši og ótal fręšum fleirum. Hann var ekki lżšręšissinni, svona af žvķ žaš var ķ tķsku į kaffihśsunum ķ Höfn, heldur af sannfęringu. Žaš er ekki ofmęlt aš kalla hann frjįlshyggjumann į 19. aldar vķsu. Jón var ekki ašeins į žvķ aš Ķslendingar ęttu aš vera sjįlfstęšir frį Dönum, heldur öllum öšrum og žar į mešal sem mest sjįlfstęšir hver gegn öšrum: frjįlsir menn ķ frjįlsu landi.

Žį spyrja Kjartan Emil og Evrópusinnarnir, hvernig megi snśa žeim skošunum Jóns upp į Evrópusambandiš, sem sé svo og svo frįbęrt ķ öllu tilliti. Jón hafi enga hugmynd haft um slķka rķkisskipan og žar af leišandi frįleitt aš draga hann inn ķ žį umręšu. Žar fyrir utan vanti ekkert upp į frelsiš ķ ESB, ekki geti Danir talist ófrjįlsir ķ neinum skilningi og så videre. Lįtum vera ķ bili hvernig frelsinu vegnar ķ ESB og lįtum — umręšunnar vegna — sem žaš taki öllu öšru fram. En žaš var ekki žaš frelsi, sem Jón hafši įhyggjur af, borgararéttindi voru enda aš mestu til fyrirmyndar ķ Danaveldi žį. En Jóni voru alls ekki ókunnugar hugmyndir um rķkjasambönd aš fornu og nżju. Allt frį Babżlon til Rómar, frį Miklagarši til Aachen, hann var vel heima ķ žvķ öllu sem dyggur andstęšingur nżlendustjórnar. Gleymum žvķ ekki heldur aš žegar Jón fęddist įriš 1811 stóš Napóleon į hįtindi fręgšar sinnar og mönnum voru hreint ekki gleymdar hugmyndir žess fśla foringja um evrópskt rķkjasamband žegar Jón hélt til Hafnar aš lesa mannkynssögu 1833. Enn frekar er žó vert aš gefa žvķ gaum aš einmitt um žęr mundir var skandķnavisminn aš lįta į sér kręla mešal norręnna stśdenta, en Jón var sķšur en svo hallur undir žęr hugmyndir (og skandķnavistunum flestum lķtt um Ķsland). Nei, Ķslandi dygši ekkert minna en sjįlfstęši.

Hver vill męla gegn žvķ?

Žį er hins vegar ósvaraš hinni augljósu spurningu, sem Evrópusinnarnir foršast aš vonum eins og heitan eldinn: Vęri innganga ķ Evrópusambandiš eitthvaš annaš en uppgjöf og framsal į sjįlfstęši Ķslands?

Geymum okkur žį umręšu samt enn um sinn. Nóg gefast tękifęrin til hennar, grunar mig. En žaš er žetta meš Jón Siguršsson, eiga hugmyndir hans eitthvert erindi viš Evrópuumręšuna ķ dag? Svariš viš žvķ er tvķmęlalaust jį. Aš žvķ tilskildu vitaskuld, aš hugmyndir hans og saga eigi yfirleitt eitthvert erindi viš okkur. Menn geta aušvitaš sagt sem svo aš Jón sé löngu daušur, hugmyndabarįtta hans sömuleišis. Hann hafi aš vķsu upplifaš endurreisn Alžingis og stjórnarskrįna 1874, en misst af heimastjórninni, fullveldinu og lżšveldinu. En ef žaš er svariš geta menn eins sagt aš sagan öll sé einskis virši og viš eigum aš einblķna į nśiš, dęmd til žess aš endurtaka sömu mistökin aftur og aftur. Ég hafna žeirri afstöšu.

Hugmyndir Jóns Siguršssonar og sjįlfstęšisbarįttan eiga erindi viš okkur enn ķ dag og um ókomna tķš. Įstęšan er augljós: mįliš varšar fleiri en eina kynslóš manna. Mönnum vęri hollt aš minnast žess ķ Evrópuumręšunni nś, aš žaš mįl varšar fleiri en eina kynslóš. Vegna žess aš žaš snżst um sjįlfstęši žjóšarinnar og menn žekkja af biturri reynslu aš žaš er hęgara aš ganga konungum į hönd en komast undan krumlu žeirra. Žaš į lķka viš um ESB. Žess vegna er meš ólķkindum aš heyra mįlsmetandi fólk tala um aš breyta verši stjórnarskrįnni til žess aš aušvelda inngöngu ķ ESB ef žaš yrši nś nišurstašan (ķ sama mund og sama fólk muldrar eitthvaš um aš sjįlft sé žaš aušvitaš andsnśiš inngöngu). Stjórnarskrįin į einmitt aš torvelda slķkt, hśn er sį rammi sem önnur lög og skammęjari verša aš fylgja, hśn segir til um grundvallarskipan rķkisins og heldur viš réttindum borgaranna gagnvart žvķ. Viš hana į ekki aš fikta til žess aš gera hlutina aušveldari, žvert į móti.

Ķ žvķ samhengi blasir viš aš skošanir manna — žó settar hafi veriš fram ķ fyrndinni — geta įtt viš enn į vorum dögum. Hugmyndir Einars Žveręings žykja mér t.d. fullbošlegar ķ Evrópuumręšuna nśna og eiga raunar brżnt erindi. Ķ ręšu sinni į Alžingi vegna óskar Ólafs konungs Haraldssonar um aš fį Grķmsey aš gjöf benti Einar (eša Snorri Sturluson sem fęrši hana ķ letur) žingheimi į aš skattar vęru mun hęrri ķ Noregi en hérlendis og aš kóngar vęru misjafnir, sumir jafnvel til hinna mestu vandręša. Loks hefur Snorri eftir Einari:

En ef landsmenn vilja halda frelsi sķnu, žvķ er hafa haft, sķšan er land žetta byggšist, žį mun sį til vera aš ljį konungi einskis fangstašar į, hvorki um landaeign hér né um žaš aš gjaldahéšan įkvešnar skuldir, žęr er til lżšskyldu mega metast.

Blandast einhverjum hugur um afstöšu Einars og/eša Snorra til ESB? Og var Snorri žó meš alžjóšasinnušustu mönnum! Rök žeirra, sem žį og sķšar töldu nįnara samband viš Noreg naušsynlegt, eru nįkvęmlega hin sömu og ötulustu Evrópusinnana nś. Žau rök eru fullkomlega tęk til umręšu og menn eiga ekki aš veigra sér viš hana. En žį eiga menn einnig aš višurkenna kinnrošalaust, aš deilan stendur fyrst og fremst um sjįlfstęši Ķslands.

Ķ Ķslandssögunni eru tvö skeiš sjįlfstęšis og eitt skeiš erlends yfirvalds. Fyrra sjįlfstęšisskeišiš stóš ķ 388 įr, en hiš sķšara hefur stašiš ķ 104 įr (ef viš mišum viš heimastjórnina). Samtals 492 įr. Žar į milli lišu 642 įr. Svo geta menn velt žvķ fyrir sér hvernig Ķslendingum vegnaši misvel į žessum skeišum. Og žaš er ekkert aš žvķ aš žiggja rįš frį löndum okkar į öšrum tķmum en hér og nś. Ella getum viš allt eins efnt til eigin bókabruna, kollvarpaš styttunni af Jóni Siguršssyni og lįtiš okkur nęgja aš lesa Mannlķf mįnašarins og tigna gulllķkneski af Gillzenegger dagsins į Austurvelli.

En aftur aš grein Kjartans Emils. Hann vķkur aš einni helstu hetju vestręnnar sišmenningar:

Į Bretlandi var uppi mašur į 19. og 20. öld sem hét Winston Churchill. En umręddur Jón var jś 19. aldarmašur. Žaš er skemmst frį žvķ aš segja aš žaš mį lķta svo į hin żmsu ummęli Churchills og segja hann hlynntan og andvķgan žįtttöku Bretlands ķ nśverandi Evrópusambandi. Žaš hefur oršiš nišurstaša manna žar ķ landi aš ekki sé hęgt meš nokkru móti aš rįša beinlķnis ķ žaš hvorum megin hryggjar Churchill lendir ķ slķkri Evrópuumręšu. Žaš jafnvel žó Churchill hafi meš beinum hętti haft afskipti af og tekiš afstöšu sem laut aš samskiptum Evrópurķkja sķn ķ milli.

Ég er ekki viss um hvaš Kjartan Emil er aš fara ķ sķšustu setningunni. Kannski hann sé ķ gamansemi aš vķsa til Seinni heimstyrjaldarinnar, žar sem Churchill hafši „meš beinum hętti [...] afskipti af og [tók] afstöšu sem laut aš samskiptum Evrópurķkja sķn ķ milli.“ Vęgast sagt.

En hvern žremilinn į Kjartan Emil viš žegar hann heldur žvķ fram aš Bretar hafi komist aš einhverri nišurstöšu um aš Churchill megi ekki setja öšru hvor megin hryggjar ķ Evrópumįlunum? Churchill var forsętisrįšherra žegar hann afžakkaši gott boš til Breta um aš gerast eitt af stofnrķkjum Kola- og stįlbandalagsins įriš 1951, sem var forveri Efnahagsbandalags Evrópu og sķšar žróašist ķ Evrópusambandiš eins og viš žekkjum žaš. Hann hafši heilmikiš til žeirra mįla aš leggja og talaši enga tępitungu fremur en endranęr. Žegar umręšan hófst um inngöngu Breta ķ žaš (sem de Gaulle lagšist svo gegn) tók Churchill žįtt ķ henni, žó hann vęri žį hęttur ķ pólitķk. Churchill var mjög hlynntur Evrópusamrunanum, sem hann taldi bestu leišina til žess aš sętta forna fjendur į meginlandinu, en įhugi hans į veru Breta ķ sameinašri Evrópu var enginn. Allra sķst ef markmišiš vęri Bandarķki Evrópu. Žaš žarf žvķ ekkert aš tślka Churchill fram eša til baka, hann tók einfaldlega afstöšu og žaš ekki meš neinni leynd. Hans gömlu orš standa:

We have our own dream and our own task. We are with Europe, but not of it. We are linked but not combined. We are interested and associated but not absorbed.

Žaš mį taka undir žau sjónarmiš nś žó Churchill hafi dįiš įriš 1965.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Aldeilis aš Jón sįlaši Siguršsson eignašist rödd ķ samtķmanum. Jį og Churchill gamli lķka. Voruš žiš Kjartan Emil į mišilsfundi? Mikiš žętti mér variš ķ aš vita hvaš honum Móse heitnum žykir um Ķsland og Evrópusambandiš? Helduršu aš žiš félagar gętuš komiš žvķ ķ kring?

Kristjįn Sveinsson (IP-tala skrįš) 7.5.2008 kl. 16:46

2 Smįmynd: Andrés Magnśsson

Jón og Winston žurfa enga rödd ķ dag. Žeir sįu sjįlfir til žess aš orš žeirra og hugsun lifa, mešan einhver nennir aš lesa žį. Ég get alveg męlt meš Jóni, hann er įgętur pólitķskur penni, žó hann eigi til mįlalengingar. Winston var svo penni į heimsmęlikvarša, žó mįske hafi Nóbelsveršlaunin veriš ofrausn.

Andrés Magnśsson, 7.5.2008 kl. 19:23

3 identicon

Nś er ég sammįla žér Andrés. Aušvitaš veršum viš, ķ öllum efnum mögulegum, aš skoša hvaš menn höfšu aš segja fyrrum. Ekki endilega nįkvęmlega um sömu efni aušvitaš - en žaš er illa lęs mašur sem ekki kann aš heimfęra eitt og annaš sjį samręmi og samhengi. Žetta er fólki aušvitaš misvel gefiš, en žetta er nś samt grunnurinn sem viš styšjumst viš dag frį degi. Guš forši okkur frį žeirri stund aš orš manna falli dauš og ómerk um leiš og žeir sjįlfir falla.

Gušmundur Brynjólfsson (IP-tala skrįš) 8.5.2008 kl. 00:34

4 identicon

Hugtakiš fullveldi hefur einfaldlega allt ašra žżšingu nś į dögum en į nķtjįndu öld. Annars held ég aš Jón Siguršsson hefši nś ekki veifaš hendinni į móti tollfrjįlsri verslun į stęrsta markaši heimsbyggšarinnar. Žaš vęri barasta kjįnalegt ef einangrunar og haftasinnum tękist aš eigna sér Evrópumanninn Jón Siguršsson.

Einar Einarsson (IP-tala skrįš) 8.5.2008 kl. 02:10

5 Smįmynd: Magnśs Žór Hafsteinsson

"En žį eiga menn einnig aš višurkenna kinnrošalaust, aš deilan stendur fyrst og fremst um sjįlfstęši Ķslands".

Aldeilis frįbęr grein. Ég tek ofan og žakka fyrir mig.

Magnśs Žór Hafsteinsson, 8.5.2008 kl. 11:09

6 identicon

Įróšursgildi žess aš spyrša saman Evrópusambandiš og Rómarveldi er umtalsvert. Og enn betra er aš spyrša saman ES og Žrišja Rķkiš eins og ég hef lķka séš gert į žessari sķšu. Hins vegar er žaš ekki aš sama skapi gagnlegt. Žaš gerir munurinn į stjórnskipaninni og stöšu žegnanna gagnvart yfirvaldinu.

En er ekki veriš aš gera Evrópusambandssinna óžarflega barnalega žegar lįtiš er lķta svo śt sem žeir geri sér ekki grein fyrir sjįlfstęšisafsalinu. Er ekki lķklegra aš žeir hafi afstöšu ķ lķkingu viš: "Mašurinn einn er ei nema hįlfur, en meš öšrum, meira en hann sjįlfur." Aš žeir séu aš vonast til aš sjįlfstęšisafsališ sé lķkt žvķ aš ganga ķ hjónaband žar sem kostirnir viš samlķfiš séu žyngri į metunum en ókostir sjįlfstęšisafsalsins.

Hvaš sjįlfan mig varšar, žį hef ég ekki žann ašgang aš valdhöfum, hvorki hér né ķ Brussel aš žaš skipti mig neinu mįli hver stjórnar. Žaš sama gildir um flesta Ķslendinga.

En žess mį aš lokum geta aš leišarljós Churchills, allan hans pólitķska feril, var aš standa vörš um annaš "rķkjasamband", nefnilega Breska Heimsveldiš. Stjórnskipan žess rķkjasambands staša žegnanna gagnvart yfirvaldinu var meira ķ ętt viš Žrišja Rķkiš en Evrópusambandiš.

Grķmur (IP-tala skrįš) 8.5.2008 kl. 14:54

7 Smįmynd: Hjörtur J. Gušmundsson

Fyndast er kannski aš ófįir Evrópusambandssinnar, eins og t.d. Žorvaldur Gylfason, hafa beitt Jóni forseta fyrir sig ķ sķnum įróšri fyrir ašild aš Evrópusambandinu og sagt aš hann hefši veriš hlynntur žvķ skrefi žar sem hann hafi veriš hlynntur višskiptafrelsi! Kjartan Emil sér sennilega ekkert aš slķkum mįlflutningi.

Hjörtur J. Gušmundsson, 8.5.2008 kl. 18:18

8 Smįmynd: Hjörtur J. Gušmundsson

Einar:
Jón Siguršsson var hlynntur frjįlsum višskiptum viš sem allra flesta. Žaš er ósennilegt, svo ekki sé meira sagt, aš hann hefši veriš hlynntur žvķ aš loka Ķsland innan tollamśra lķtils hluta heimsins og fórna stjórn okkar yfir eigin mįlum ķ leišinni, nokkuš sem hann baršist alla tķš fyrir aš fęra inn ķ landiš en ekki śt śr žvķ.

Hjörtur J. Gušmundsson, 8.5.2008 kl. 18:20

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Andrés Magnússon
Andrés Magnússon
blaðamaður á Englandi ritar hér fréttir, fróðleik og hugleiðingar, sem ekki rata á prent.
Jślķ 2018
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband