Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2007

Setning helgarinnar

Ég er mjög viškvęmur fyrir klisjuskotnu mįli og foršast žaš eins og pestina.

Egill Helgason śtskżrir žaš ķ vištali viš Kolbrśnu Bergžórsdóttur ķ Blašinu hinn 9.VI.2007, aš sér sé lķfsins ómögulegt aš taka svo til orša aš eitthvaš „stęši sem stafur į bók“, eins og mįlpķpur 365 hafa hvaš eftir annaš fullyrt aš hann hafi gert um samningaumleitanir milli hans og Ara Edwald. Žaš foršist hann eins og sjįlfa pestina. Klisjupestina sumsé. 


Laun og öfund

Žaš er nokkuš fjargvišrast žessi dęgrin yfir launamįlum ķ Sešlabankanum og žaš er ekki örgrannt um aš žaš hvarfli aš manni aš sį mikli įhugi sé lķtillega litašur af žvķ hver gegnir stöšu formanns bankastjórnar ķ kastalanum viš Kalkofnsveg. Hvaš sem žvķ lķšur finnst mér nįnast sjįlfgefiš aš ęšstu yfirmenn hafi hęrri laun en undirsįtar sķnir, bęši ķ samręmi viš įbyrgš en einnig til žess aš višhalda ešlilegri valdauppbyggingu innan fyrirtękis eša stofnunar.

Žess žekkjast aušvitaš dęmi aš undirmenn séu betur launašir en yfirbošarar sķnir, en žaš į žó yfirleitt ašeins viš um millistjórnendur og eru undantekningartilvik, sem yfirleitt stafa af mjög sérstökum ašstęšum. Ég man t.d. eftir žvķ ķ netbólunni aš góšir forritarar (eša bara forritarar, góšir sem slakir) voru svo fįgętir, aš margir stjórnendur réšu žį til sķn į talsvert hęrri launum en žeir sjįlfir nutu. Mašur heyrir sjaldan af įmóta nśoršiš. Žaš gaf enda ekki alltaf góša raun fremur en viš ofeldi kįlfa og mér skilst aš mannaušsfręšingar vari mjög viš slķku.

Žaš žarf hins vegar ekki aš hafa nein įhrif śt fyrir fyrirtękiš eša stofnunina, žvķ slķk launastefna snżst ašallega um strśktśrinn innanhśss, žó hvatinn aš launahękkunum komi aš utan lķkt og ķ tilviki Sešlabankans, sem žarf aš keppa viš višskiptabanka og fjįrmįlafyrirtęki um sérfręšinga, en žar tķškast afar hį laun, enda kvartar fjįrmįlageirinn undan manneklu. Hjį višskiptadeildum hįskólanna er hins vegar mikiš af upprennandi starfskröftum langt komnir ķ pķpunum, žannig aš žaš lagast vonandi brįtt.

Ofurlaun į fjįrmįlamarkaši
Žessi ofurlaun ķ fjįrmįlaheiminum eru ekki sérķslenskt fyrirbęri, žau tķškast um heim allan. Žau helgast aš miklu leyti af žvķ aš séržekking žessi er afar dżrmęt og veršmętaskapandi og vęru menn ekki nęgilega vel haldnir ykist hęttan į žvķ aš žeir fęru einfaldlega aš praktķsera ķ eigin nafni į markašnum, eins og er raunar mikiš um engu aš sķšur. Og svo eru įbatakerfin og kaupréttarįkvęšin viš, mönnum til enn frekari hvatningar.

En žar kemur einnig annaš til. Erlendis er litiš į störf af žessu tagi sem a young man's game, žvķ menn brenna harla hratt upp ķ žessum geira og žaš er ör nżlišun af įręšnum og kappsömum mönnum, sem žurfa ekki aš vera nema hįrsbreidd betri eša hrašari en hinir lķtillega eldri samstarfsmenn til žess aš afraksturinn sé milljöršum hęrri. Žegar ég var viš nįm ķ Lundśnum var mér t.d. bošiš starf sem gjaldeyrismišlari af kunningja, sem hélt aš ég kynni eitthvaš į peninga fyrst ég vęri aš lęra viš London School of Economics. Kaupiš var gersamlega klikkaš; mér reiknašist svo til aš įrslaunin vęru meiri ég hafši gert rįš fyrir aš žéna um dagana sem blašamašur. Žegar ég hvįši var hins vegar śtskżrt fyrir mér aš žaš vęri sjįlfsagt ekki hęgt aš finna meira slķtandi starf ķ City, vinnutķminn vęri langur og ömurlegur, streitan gķfurleg og flestir vęru śtbrunnir eftir tvö įr. Enginn hefši veriš lengur į gólfinu hjį žessu fyrirtęki en fjögur įr. Hefšu menn įhuga į rólegra starfi ęttu žeir aš reyna viš skóla eša stofnanir, en žį vęri kaupiš lķka mun lęgra fyrir mun lengri starfsęvi. Vęri ég ekki til ķ aš leggja hart aš mér til žess aš geta fariš į eftirlaun vel fyrir žrķtugt?

Nś hefur mašur reyndar ekki séš neitt svipaš upp į teningnum hér heima. Mašur heyrir af ofurlaunum hjį hinum og žessum snillingum į fjįrmįlamarkaši, en eins hafa žeir margir aušgast meš žvķ aš spila sjįlfir į markašnum, svona til hlišar (sem aftur kann aš vekja ašrar spurningar). En ég hef ekki oršiš var viš aš mönnum sé vikiš til hlišar fyrir aldurs sakir fyrr en komiš er undir fimmtugt og žį er mönnum einatt kippt śt og upp, sumsé fęršir ofar ķ viršingarstigann en hiš daglega at minnkaš.

Veikt stoškerfi
Žannig aš kannski er hér um ašra hefš aš ręša en ytra, sjįlfsagt hefur smęš žręlamarkašarins hér veruleg įhrif og svo mį ekki gleyma žvķ, aš žrįtt fyrir allt er žessi geiri atvinnulķfsins vart bśinn aš slķta barnskónum. Hann hefur aš sönnu vaxiš grķšarlega hratt og mikill įrangur nįšst, en umhverfiš ekki nįš aš fylgja į eftir. Gleggsta dęmiš um žaš er aš žaš er nś fyrst, sem menn hafa įkvešiš aš breyta višskiptarįšuneytinu śr skrifstofuskśffu ķ rįšuneyti. Lagalegt umhverfi žessarar starfsemi er į margan hįtt frumstętt (og hiš sama mį svo sem segja um lög um hlutafélög og bókhald) og tilsjón meš fjįrmįlastarfsemi mętti vera margfalt betri.

Žar į ég fyrst og fremst viš Fjįrmįlaeftirlitiš (FME), sem ég tel aš sé einfaldlega ekki ķ stakk bśiš til žess aš halda fjįrmįlastofnunum og eigendum žeirra viš efniš og almenningi og lįnadrottnum rólegum. Ekki vegna žess aš FME sé lélegt, heldur vegna žess aš žaš į sįralķtiš ķ žessa jötna, sem ķslenskar fjįrmįlastofnanir eru oršnar. Žar veldur žrennt helst:

Ķ fyrsta lagi eru lagaheimildir FME ekki nęgilega skżrar og dómstólar hafa mjög lįtiš fjįrmįlastofnanir og eigendur žeirra njóta vafans, rétt eins og um hefšbundin fyrirtęki ķ einkaeigu vęri aš ręša. En svo er ekki. Fjįrmįlafyrirtęki hafa traust almennings į fjįrmįla- og jafnvel efnahagslķfi allrar žjóšarinnar ķ hendi sér. Fari einn banki į hausinn veikjast allir hinir og geta rišaš til falls žó allt sé ķ stakasta lagi hjį žeim. Eins og hręšileg dęmi eru um utan śr heimi. Samskonar skilningsleysi ķslenskra dómstóla į sérstöku ešli almenningshlutafélaga hefur bęši veikt stöšu almennra hluthafa og hlutafjįrmarkašarins, sem er vanžroskašri fyrir vikiš.

Ķ öšru lagi hefur FME įtt ķ miklum vandręšum viš aš haldast į sérfręšingum. Žaš getur ekki bošiš launakjör į viš bankana og til žess aš bęta grįu ofan į svart hafa bankar og fjįrmįlastofnanir hirt af žeim heimalingana. Fyrir vikiš er stofnanaminniš žannig skemmra, žeir sem best žekkja styrk og veikleika FME fęrast jafnharšan hinu megin boršsins og žannig mętti įfram telja. Aš vķsu ber aš nefna aš bankarnir munu hafa haldiš aš sér höndum hvaš rįšningar frį FME įhręrir sķšustu misseri, aš mér skilst fyrir vinsamleg tilmęli frį Jónasi Fr. Jónssyni forstjóra žess. Rétt er aš geta žess aš hann hefur eflt stofnunina mikiš undanfariš įr, en hefur skort ytri stušning til žess aš gera eftirlitiš klįrt ķ žann krappa sjó, sem žvķ er ętlaš aš sigla.

Ķ žrišja lagi er afleišing žessa tvenns, sem er aš FME hefur ekki žaš vęgi, sem fjįrmįlamįlamarkašnum er naušsynlegt. Žegar erfitt er aš laša til sķn hęfa og reynda starfsmenn bitnar žaš į vinnubrögšunum og minna mark er į žvķ tekiš, bęši af fjįrmįlastofnunum og hinum sem eiga aš geta treyst į umsagnir žess. Einstaklingar innan fjįrmįlastofnana (sem margir eru mjög įhęttusęknir) kunna žvķ aš tefla į tępara vaš en ella, en ašrir markašsašilar, ekki sķst erlendir, eiga erfišara meš aš įtta sig į ķslenskum fjįrmįlastofnunum, af žvķ aš FME er nęsta óžekkt stęrš ķ žeirra huga.

Ég hygg aš žaš kunni aš vera eitt mikilvęgasta verkefni Björgvins G. Siguršssonar, nżskipašs višskiptamįlarįšherra, aš styrkja FME til mikilla muna. Ég veit aš žaš yrši stóru bönkunum žremur alls ekki į móti skapi. Žeir vilja aš sönnu ekki meira reglugeršarfargan eša meira ķžyngjandi skżrslugjöf ķ daglegum rekstri, en eru į hinn bóginn vel tilbśnir til žess aš fallast į meiri inngrip FME og samstarf viš žaš, žegar įstęša žykir til, sumsé žegar grunur er uppi um aš eitthvaš sé aš. Aš undanförnu hefur žaš reglulega gerst aš erlendar greiningardeildir hafa efast mjög um ķslensku bankana og erlendir fjölmišlar hafa gert žvķ skóna aš žeir kunni aš tengjast peningažvętti śr austurvegi eša įmóta. Žetta hafši veruleg įhrif į störf ķslenskra fjįrmįlastofnana og hefši getaš fariš į versta veg. Žar munaši kannski minnu en flestir gera sér grein fyrir. Sterkt, virkt og virt Fjįrmįlaeftirlit hefši getaš fyrirbyggt aš slķkar efasemdir, og hviksögur, byggšar į žekkingarleysi, kęmust af staš eša aš minnsta kosti kvešiš žęr nišur hratt og örugglega meš óyggjandi hętti. FME eins og žaš var žį, var žess engan veginn megnugt og naut ekki žeirrar viršingar eša trśveršugleika sem til žurfti.

Mér finnst vel koma til greina aš fjįrframlög til FME séu ķ rķkari męli veltutengd viš umfang fjįrmįlastarfsemi og naušsynlegt er aš gera stofnunina miklu sjįlfstęšari. Mešal annars žannig aš Fjįrmįlaeftirlitiš geti rįšiš til sķn milljónkrónumenn eftir žörfum ķ staš žess aš vera bundiš af opinbera launakerfinu. Um leiš vęri ęskilegt aš ķ rįšningarsamninga žeirra vęri bann viš starf hjį ķslenskum fjįrmįlastofnunum ķ 5 įr eftir aš störfum viš FME lżkur.

Öfundin
Ég man ekki eftir žvķ aš menn hafi bżsnast yfir hlutnum hjį duglegum togarasjómönnum į aflahęstu skipum flotans, žó žar vęri oft um ęvintżralegar upphęšir aš ręša. Žvert į móti var jafnan um žaš talaš af viršingu og ašdįun. Menn eru ekki sķšur fengsęlir į fjįrmįlamarkašnum ķ dag, en menn vita aš starfiš er slķtandi og ekki į vķsan aš róa; duttlungar markašarins eru ekki minni en duttlungar nįttśrunnar. Žess vegna ęsa fęstir sig yfir hįum launum į žeim vettvangi (žó menn hafi gert athugasemdir viš suma kaupréttarsamninga og ekki af įstęšulausu).

Hlutverk Sešlabankans hefur einnig breyst į umlišnum įrum, en žaš er ekki minna mikilvęgt en fyrr, öšru nęr. Žaš rķšur engu minna į en įšur, aš Sešlabankinn hafi yfir fęrustu sérfręšingum aš rįša, og sennilegast hefur aldrei veriš mikilvęgara en nś, aš bankastjórnin sé algerlega sjįlfstęš og óhįš, en ķ žvķ felst mešal annars aš hśn žarf aš geta horft žrįšbeint ķ augun į stjórnendum annarra banka, stjórnmįlamönnum og ašilum vinnumarkašarins įn žess aš blikna.

Žaš er vinsęlt aš agnśast śt ķ launakjör og eftirlaun ęšstu stjórnenda hins opinbera, helst meš žeirri afleišingu aš Alžingismenn eru svo illa launašir aš hęfileikarķkt fólk žarf aš fęra umtalsveršar fjįrhagslegar fórnir til žess aš gefa sig aš žeim veigamiklu störfum fyrir žjóšina. Ekki sķst hafa verkalżšsrekendur veriš duglegir viš reka upp öfundarkvein. Žannig sagši Kristjįn Gunnarsson, formašur Starfsgreinasambandsins,  ķ vištali viš RŚV, aš undanfarin įr hefši „sjįlftökulišiš ķ žjóšfélaginu“ tekiš sér launahękkanir, sem séu langt umfram žaš, sem verkalżšshreyfingin hafi samiš um. Kröfugerš hennar ķ nęstu kjarasamningum myndi vęntanlega taka miš af žvķ.

Forysta Starfsgreinasambandsins er aš vķsu óvenjugalin mišaš viš žaš sem gengur og gerist ķ verkalżšsišnašinum, en frį ASĶ heyršust svipuš sjónarmiš. Ég get ekki tekiš mark į pķpunni ķ verkalżšsrekendum um laun annarra fyrr en žeir aflétta launaleyndinni af sjįlfri sér. Žessi tónn um „sjįlftökulišiš“ er žvķ einkar falskur, enda hlżtur Kristjįni Gunnarssyni aš vera kunnugt um aš žannig var žessi tiltekna launahękkun alls ekki žannig vaxin, ekki fremur en hjį ęšstu stjórnendum rķkisins. Og Gušrśn Zoėga, formašur kjararįšs, hafši raunar greint frį žvķ aš laun sešlabankastjóra hafi sem slķk engin įhrif į įkvaršanir um launakjör ęšstu embęttismanna. Hvers vegna er Kristjįn žį aš hręsna ķ mįlinu og tala um aš žetta muni hafa įhrif į nęstu kröfugerš sķna? Kannski hann hafi vakiš falskar vonir hjį einhverjum félagsmanna sinna, en žetta er innantómt bull hjį manninum og hann veit žaš.

Kannski vandinn sé sį, aš Ķslendingar hafa alltof lengi lagt trśnaš viš žaš aš launajöfnušur sé markmiš ķ sjįlfu sér og engir lengur og meir en ķslenskir stjórnmįlamenn (og žar er enginn flokkur undanskilinn). Um leiš ganga flestir śt frį žvķ sem vķsu aš einhverjir žar til bęrir ašilar eigi aš véla sérstaklega um žaš, aš enginn beri nś örugglega of mikiš śr bżtum. Mašur heyrir enda oft aš menn hafa meiri įhyggjur af žvķ en aš einhver bśi viš of krappan kost. Žau višhorf mį kannski kenna viš kreppusósķalisma sķšustu aldar, en ég hygg aš žar bśi aš baki mun eldri kennd, sumsé öfund. Af žeirri daušasynd ętti enginn aš lįta stjórnast, jafnvel žó einhverjir reyni aš klęša hana ķ bśning stjórnmįlastefnu.


mbl.is Launahękkun sešlabankastjóra var mįlamišlun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Frelsiš ķ Fréttablašinu

Ķ Fréttablašinu į sunnudag mį lesa forystugrein eftir Kristķnu Evu Žórhallsdóttur žar sem hśn fjallar um fortakslaust reykingabann į veitinga- og skemmtistöšum undir fyrirsögninni „Aukiš frelsi eša frelsissvipting?“ Nišurstaša leišarans er sś aš žaš žurfi stundum aš vķkja af leiš frelsisins til žess aš tryggja fólki frelsi. Žessi orwellska žversögn minnir mann į Vķetnam-strķšiš, žegar bandarķskur herforingi śtskżrši aš menn sķnir hefšu neyšst til žess aš brenna žorp til grunna til žess aš bjarga žvķ frį kommśnismanum.

Frelsi tvö
Kristķn Eva hefur mįl sitt į žvķ aš śtskżra, aš hér takist į frelsi tvö: annars vegar frelsi veitingamanna til žess aš rįša žvķ hvernig ašstęšur žeir vilja bjóša ķ von um aš fylla salarkynni sķn og hins vegar frelsi fólks til žess aš geta fengiš sér mat, kaffisopa eša įfengi įn žess aš žurfa aš žola reykjarmengun. Sķšan kemur eitthvert dęmalaust žvašur um neikvętt frelsi og jįkvętt, sem höfundur kann greinilega engin skil į, en misskilningurinn er settur fram sem einhver grundvallarlögmįl heimspekinnar!

Ķ stuttu mįli heldur hśn aš frelsi manna til žess aš reykja flokkist undir žaš aš vera neikvętt frelsi, af žvķ aš žaš leišir til įvanabindingar sem sé aušvitaš voša neikvętt. Sķšan gleymir hśn reyndar aš skilgreina jįkvętt frelsi meš sama hętti, en lesandanum skilst aš vegna žess aš žaš sé jįkvętt aš ašrir gestir og starfsmenn verši ekki fyrir heilufarsskaša af völdum reykjar sé žaš hin sortin. Er svona heimska bošleg ķ forystugrein śtbreiddasta dagblašs žjóšarinnar?

Žaš hefur gengdarlaus gnótt veriš rituš um neikvętt frelsi og jįkvętt. Menn geta lesiš sér til gagns um neikvętt frelsi hjį John Locke, Gottfried Wilhelm Leibniz, Thomas Hobbes og Adam Smith, en um hiš jįkvęša fremur hjį Hegel, Rousseau og Marx. Menn geta svo velt žvķ fyrir sér hvor hópurinn hafi oršiš mannkyni til meiri blessunar. Til ofureinföldunar mį orša muninn į žessum tveimur greinum frelsis svo: Neikvętt frelsi er frelsi frį įžjįn, en jįkvętt frelsi er frelsi til tiltekinna gęša eša réttinda. Hiš neikvęša frelsi er jafnan tengt frelsi einstaklingsins, en hiš jįkvęša oftast frelsi heildarinnar eša hópa. Um žetta flutti Sir Isaiah Berlin lęršan fyrirlestur ķ Oxford įriš 1958, Two Concepts of Liberty, sem einnig hefur komiš śt į bók. Ég męli meš Liberty: Incorporating Four Essays on Liberty; ekki sķst fyrir leišarahóp Fréttablašsins. Žaš er alveg ljóst hvort frelsiš Sir Isaiah telur mikilvęgara.

Svo mį aušvitaš deila um žaš hvort jįkvętt frelsi sé frelsi ķ venjulegum skilningi. Getur frelsiš įtt viš annaš en einstaklinginn og frelsi hans undan oki annara? Rétt er aš hafa ķ huga aš oršiš frelsi į ķ ešli sķnu viš hiš neikvęša frelsi einstaklingsins. Oršsifjafręšin kennir okkur aš oršiš „frjįls“ sé dregiš af „frķ-hįls“, sumsé mašur, sem ekki er hlekkjašur um hįlsinn, ekki žręll. Andyrši oršsins „frelsi“ er helsi, sem žżšir hįlsfjötrar, og žį geta menn rakiš afganginn sjįlfir. Oršiš sjįlft er aušvitaš miklu eldra heimspekilegum vangaveltum um ešli hugtaksins, en skżr merkingin vafšist ljóslega ekki fyrir įum okkar žó ekki hafi žeir lesiš Hobbes. Hitt sakaši örugglega ekki heldur aš žeir höfšu ekki Fréttablašiš aš rugla ķ sér.

Ofbeldi hvaš?
Hins vegar žarf ekki aš fara śt ķ svo lęrša gagnrżni į žessa forystugrein Fréttablašsins. Um leiš og mašur les eftirfarandi setningu ķ henni er rökvillan ljós.

Vel er hęgt aš fęra fyrir žvķ rök aš meš žvķ aš hleypa tóbaksreyk śt ķ andrśmsloftiš sé veriš aš beita ašra ofbeldi. Enginn į rétt į žvķ aš beita ašra manneskju ofbeldi ķ skjóli eignarréttar sķns eša frelsis.

Eru einhver dęmi žess aš menn hafi veriš neyddir til žess, beittir frelsissviptingu, til žess aš hśka inni į veitinga- eša skemmtistaš žannig aš žeir komist ekki hjį žvķ aš anda aš sér reyk śr öšrum? Aušvitaš ekki (en hins vegar eru žess nokkur dęmi aš mönnum sé meš handafli meinaš aš vera inni į žeim af żmsum įstęšum). Mönnum er fullkomlega frjįlst aš vera annars stašar en į skemmtistöšum, reyklausum sem reykfylltum. Allt tal um ofbeldi ķ žessu samhengi er žvķ marklaus žvęla. Rétt eins og reykingafólk hefur til žessa sneitt hjį reyklausum stöšum, ętti reyklausu fólki, sem ekki vill vera nįlęgt reyk, aš vera vandalaust aš sneiša hjį reykingastöšum. Fólk, sem ekki reykir, en fer samt sem įšur į reykstaši, er greinilega til ķ aš leggja žaš į sig, žó žvķ sé vonandi fullkunnugt um óhollustu reykinga og óžęgindi, sem žeim fylgja. Rétt eins og fólk meš góšan tónlistarsmekk getur hugsaš sér aš žola lyftutónlist fremur en aš klķfa stiga.

Er minna val betra?
Eins og fólk žekkir eru veitinga- og skemmtistašir afskaplega mismunandi. Į einum er gert śt į ķrska žjóšlagatónlist, en annar höfšar til ķžróttaįhugamanna, sį nęsti leikur gamla rokktónlist og enn einn sérhęfir sig ķ ódżrum bjór. Sumir miša viš aš gera hinum breiša fjölda til hęfis, ašrir žjóna žörfum jašarhópa. Žetta er dįsemd markašarins ķ hnotskurn, eftirspurnin er margbreytileg en frambošiš nęgilega fjölbreytt til žess aš flestir finni eitthvaš viš sitt hęfi. Žar į mešal voru reyklausir stašir. Sumir žeirra hafa blómstraš, en hiš sama mį aušvitaš segja um marga reykstašina fornu. En reyklausu staširnir spruttu ekki upp eins og gorkślur, lķkt og ętla mętti ef eftirspurnin vęri vķštęk og reyklausir litu į reykingar sem frįgangssök. Hefši mašur žó haldiš aš žar vęri višskiptatękifęri ķ lagi. Ég įtta mig ekki alveg į žvķ hvers vegna žvķ er žannig fariš, nema nįttśrlega aš žaš fólk, sem į annaš borš hefur sérstaka įnęgju af žvķ aš sękja barina, er sennilega meiri nautnaseggir en hinir og žvķ lķklegra til žess aš reykja en ella.

Af žeirri įstęšu tók ég aldrei mark į neinum skošanakönnunum, sem Lżšheilsustofnun pantaši, um aš svo og svo stór hluti žjóšarinnar vęri hlynntur reykbanni į veitinga- og skemmtistöšum. Ég hefši tekiš meira mark į könnunum, žar sem śrtakiš hefši veriš fólk sem stundar slķka staši, en į endanum er ašeins mark takandi į einni könnun: hvaš fólk velur sér sjįlft ķ žessum efnum. En žar sem įšur var val milli reyklausra staša og reykingastaša er nś ekkert val lengur sakir löšbošs. Ķ vali felst vald, eins og Gušlaugur Žór Žóršarson, nżskipašur heilbrigšisrįšherra, benti į ķ vištali viš mig ķ föstudagsblaši Višskiptablašsins. Meš žvķ aš taka fyrir vališ hefur löggjafinn svipt borgarana valdi: žvķ valdi sem felst ķ vali žeirra į veitinga- og skemmtistöšum. Žaš gladdi mig žvķ aš heyra aš Gušlaugur Žór śtilokaši ekki endurskošun žessara ólaga, en hann taldi rétt aš fį af žeim einhverja reynslu fyrst. Gott hjį honum.

En hvaš um starfsfólkiš og rétt žess? Aušvitaš vęri veitingamönnum ķ lófa lagiš aš rįša ašeins fólk, sem reykir, eša er til ķ aš rįša sig upp į žau bżti aš vinna ķ andrśmslofti, sem vķsast er ekki hiš heisusamlegasta ķ bęnum. Starfsfólk į börum žarf enda aš sętta sig viš alls kyns įreiti frį drukknu fólki, aukna ofbeldisįhęttu, hįvaša, megnan mannažef og žungt loft, žó ekki sé tóbaksreyknum fyrir aš fara. Rétt eins og starfsfólk į smurstöšvum žarf aš sętta sig viš sóšaskap, lögreglužjónar vita aš žeir geta hęglega oršiš fyrir baršinu į ofbeldismönnum, hafnarverkamenn leggja sig ķ įhęttu viš flutninga į sprengiefnum og heilsuspillandi efnum, žaš žykir bara svo og svo fķnt aš vera ķ öskunni, žaš fer ekki vel meš lungu eša heila neins aš rśstberja og lakka tankadekk ķ skipum, klóakshreinsunarmenn eru ekki öfundsveršir og svo framvegis ad nauseam. Stašreynd mįlsins er nefnilega sś aš fólk er til ķ aš leggja ótrślegustu hluti į sig ķ lķfinu, bęši innan veggja heimilis og ķ vinnu. Svo framarlega, sem žaš telur įvinninginn eša umbunina dżrmętari.

Lįgkśra ķ leišara
Seinni helmingi forystugreinar Fréttablašsins ver Kristķn Eva til žess aš taka dęmi til samanburšar og žar kemur hśn upp um sig sem „tröll“ ķ žeim skilningi, sem viš netverjar žekkjum mętavel af Usenet og hinum żmsu spjallboršum. Hśn minnist aš vķsu ekki į Hitler, sem jafnan er öruggasta merkiš um tröllsskap, en žaš er kannski ekki skrżtiš vegna žess aš hann var einnig ötull og lķtt umburšarlyndur andstęšingur reykinga. Nei, hśn lķkir andstęšingum hins fortakslausa reykingabanns viš barnanķšinga!

Hśn dregur žar fram fręgt mįl vestanhafs, žar sem ACLU tóku fyrir dómstólum mįlstaš mįlfrelsis samtakanna NAMBLA, sem berjast fyrir žvķ aš karlar og drengir megi njótast refsilaust. Inn ķ mįliš dregur hśn „öfga frjįlshyggjumanninn Bill O'Reilly“, sem hefur nś hingaš til talist ķhaldsmašur ķ flestum skilningi og tók einmitt žann pólinn ķ žessu mįli og fannst mįlfrelsiš verša aš vķkja fyrir „frelsi barna til aš verša ekki fyrir kynferšislegu ofbeldi“ eins og Kristķn Eva śtskżrir. Nś veršur raunar ekki annaš séš en aš Kristķn Eva og Fréttablašiš taki sér stöšu meš O'Reilly gegn mįlfrelsinu, en hśn telur žaš vķst aš ekki sé „hęgt aš verja hvaš sem er ķ nafni frelsis“.

Žarna fellur hśn ķ eigin gildru rökleysu og ógrundvallašra fullyršinga. ACLU voru ekki aš verja hvaš sem er. Samtökin voru aš verja mįlfrelsiš og ekkert annaš. Žau voru ekki aš taka afstöšu til, hvaš žį meš, barįttumįla NAMBLA, heldur ašeins réttar žeirra til žess aš flytja mįl sitt. Alveg eins og ACLU hafa barist fyrir mįlfrelsi nazista, andstyggšarmįlflutningi Westboro Babtist Church og tjįningarfrelsi vegna fleiri ógešfelldra mįlsstaša. Meš žvķ eru ACLU engan veginn aš taka undir mįlflutninginn heldur ašeins frelsiš til žess aš lįta hann ķ ljósi. Rétt eins og Voltaire foršum. Žau tóku enda dyggilegan žįtt ķ mannréttindabarįttu svertingja ķ Bandarķkjunum, böršust mjög gegn gyšingaandśš og birtingarmyndum hennar žar vestra og eiga mestan stušning hjį borgaralegum vinstrisinnum į bandarķska vķsu, ašallega į austurströndinni.

Til varnar vondum skošunum
Punkturinn viš mįlfrelsisįkvęši ķ stjórnarskrį og lögum er nefnilega sį, aš žau eru sett žar til varnar óvinsęlum og umdeildum skošunum, jafnvel röngum og heimskulegum. Almęlt tķšindi og višteknar skošanir žarfnast engra slķkra varna.

Alveg į sama hįtt tryggjum viš margs konar grundvallarréttindi önnur ķ stjórnarskrį, lögum og jafnvel alžjóšasamningum. Aušvitaš mį finna dęmi um žaš hvernig takmarka žurfi žau réttindi į żmsan hįtt, en fyrir žvķ žurfa žį aš vera afar sterk og knżjandi rök, sem mešal annars žurfa aš sżna fram į aš ella sé brżnum hagsmunum stefnt ķ brįšan og öruggan voša. Um leiš žarf aš vera sżnt, aš ekki sé hęgt aš girša fyrir hęttuna meš öšrum og vęgari hętti. Sś mešalhófsregla er raunar raušur žrįšur ķ allri löggjöf réttarrķkisins, aš ekki sé gengiš žumlungi lengra en naušsynlegt er og aš löggjöfin sé ekki meira ķžyngjandi en naušsyn ber til.

Hvaš reykingabanniš įhręrir er žar skautaš glannalega framhjį öllum žessum sjónarmišum. Žar er ķ fyrsta lagi gengiš į eignarrétt veitingamanna til žess aš haga rekstri sķnum og nżtingu eigna sinna meš öšrum hętti en žeim sjįlfum sżnist. Ķ öšru lagi er ķ hįvegum hafšur réttur fólks, sem žarf ekki aš vera žar frekar en žaš vill, žvķ er frjįlst aš vera annars stašar, mešan ešlilegur og lögmętur įhugi reykingafólks til žess aš hittast og įstunda ósiš sinn er ķ engu virtur. Ķ žrišja lagi er allt mešalhóf lįtiš lönd og leiš, žannig aš veitingamenn mega ekki koma sér upp sérstökum reyksölum eša öšru įmóta fyrirkomulagi žannig aš bęši reykjandi og reyklausir geti viš unaš.

Lįgmarkskröfur til leišara og sišleysi
Um žetta allt mį vel deila og lengi, en žį er lįgmarkskrafa aš menn viti um hvaš žeir eru aš tala, falli ekki ķ eigin rökgildrur og foršist lįgkśru eins og aš lķkja andmęlendum sķnum viš barnanķšinga. Žį kröfu hlżtur aš mega gera til blašs eins og Fréttablašsins, sem manni sżnist aš taki sjįlft sig alvarlega og vilji aš ašrir geri žaš lķka. Sķšan getum viš skeggrętt um jįkvętt frelsi og neikvętt og komist aš nišurstöšu, nišurstöšu sem byggjandi er į og gefur ekki fordęmi um žaš aš frelsiš sé afgangsstęrš og eignarrétturinn ašeins helgur žegar žaš hentar stjórnvöldum og įhugamönnum um félagsverkfręši.

Til allrar hamingju į Kristķn Eva Žórhallsdóttir ekki sķšasta oršiš um žessi mįl į leišarasķšu Fréttablašsins, žvķ viš hlišina į skrifar Illugi Gunnarsson, minn góši vinur og 3. žingmašur Sušur-Reykjavķkur, einnig um reykingabanniš og žaš af mun meiri skynsemi. Ég męli eindregiš meš greininni, žvķ hann skrifar hana af hófsemi og ķ talsvert styttra mįli en ég hér (sem kannski er fullseint fyrir lesandann aš vita hingaš kominn!) En ķ lok greinarinnar fjallar hann um hinn sišferšislega žįtt mįlsins og hann gerir žaš svo vel og skżrt, aš ég vildi óska žess aš ég hefši skrifaš žaš. Žvķ mig minnir endilega aš ég hafi hugsaš eitthvaš į svipaša lund. Lįtum Illuga eftir lokaoršin, sem allir įhugamenn um stjórnmįl og stjórnlög ęttu aš tileinka sér:

[…] ef stjórnmįla- og embęttismenn ętla meš bönnum aš koma ķ veg fyrir alla sišferšislega įmęlisverša hegšan eša tryggja aš viš förum okkur ekki aš voša, žį er veriš aš afsiša žjóšfélagiš og gera hvert og eitt okkar įbyrgšarlaust. Sišferši hvers og eins okkar felst til dęmis ķ žvķ aš žurfa aš velja og hafna, gera okkur grein fyrir žvķ hverjar afleišingar gerša okkar eru. Ef bśiš er aš įkveša fyrir okkur hvaš sé rétt og hvaš sé rangt og allt rangt er bannaš meš lögum žį er sišferšiš oršiš rķkisvętt og žjóšfélagiš nįnast sišlaust. Žessar hugleišingar leiša ekki til žeirrar nišurstöšu aš allt eigi aš leyfa, en žaš į aš beita rķkisvaldinu af mikilli hófsemi, žaš į aš gęta mešalhófs og žaš į aš leyfa fólki aš lifa lķfi sķnu eins og žvķ sjįlfu hentar, įbyrgšin į aš vera fólksins, ekki rķkisins. 

 


Tala dżrsins

Ķ nżjasta tölublaši tķmaritsins Ķsafoldar er grein, sem mér skilst aš fjalli um hagi dansmeyja į skemmtistašnum og menningarsetrinu Goldfinger ķ Kópavogi. Ég hef ekki séš greinina og get žvķ ekki fjallaš um hana, en samkvęmt tilkynningu frį Birtķngi, śtgįfufélagi Ķsafoldar, er ašstęšum žeirra lķkt viš mansal. Ašalsölupunkturinn felst žó ķ myndbirtingu af stašnum, žar sem Gunnar I. Birgisson, bęjarstjóri ķ Kópavogi, er ķ ašalhlutverki, en meš honum į myndinni eru — aš mér skilst — tvęr dansmeyjar af stašnum. Er svo gefiš til kynna aš Įsgeir Žór Davķšsson, stašarhaldari į Goldfinger, kunni aš hafa notiš kunningskapar viš Gunnar ķ samskiptum sķnum viš bęinn. Ég ķtreka aš žessi lżsing er byggš į frįsögnum en ekki af lestri greinarinnar.

Į vef Mannlķfs, žar sem tķtt mį finna żmsan oršróm, var greininni lżst svo hinn 30. maķ ķ fęrslu nśmer 661: 

Nektardansmeyjar og bęjarstjóri
Nektardansmeyjar į sślustašnum Goldfinger upplżsa ķ Ķsafold sem dreift veršur į morgun aš erlendir dansarar hafi sętt mešferš sem einna helst lķkist mansali. Stślkunum var jafnvel óheimilt aš fara frjįlsar ferša sinna. Ķ tķmaritinu er einnig sagt frį tengslum Gunnars I. Birgissonar, bęjarstjóra ķ Kópavogi, og žvķ aš hann hafi veriš tķšur gestur į stašnum. Žvķ til sönnunar er birt mynd af honum meš tveimur dansmeyjum. Mikill titringur er žegar vegna mįlsins og hafa įhrifamenn reynt aš stöšva birtingu greinarinnar…

Samkvęmt žessu er ekki veriš aš skafa utan af hlutunum. Sérstaklega į žaš aušvitaš viš um įsakanir um mansal, sem er grafalvarlegt mįl. Mansal er ekkert annaš en žręldómur, sem į sķšustu įrum hefur hlotiš nżja aukamerkingu sem kynlķfsįnauš og žį er aušvitaš veriš aš gefa ķ skyn aš sitthvaš fleira eigi sér staš en sśludans. Nś veit ég aušvitaš ekki hvaš er nįkvęmlega įtt viš žegar sagt er aš „Stślkunum [hafi veriš] jafnvel óheimilt aš fara frjįlsar ferša sinna“, en ég minnist žess žó aš žegar mest var rętt um nektardansstaši hér fyrir nokkrum įrum og mjög var lįtiš aš žvķ liggja af andstęšingum žeirra, aš žar vęri stundaš vęndi, žį brugšust eigendur stašanna viš meš žvķ aš samningsbinda śtgöngubann dansmeyjanna um nętur til žess aš fyrirbyggja slķkar aukabśgreinar. Žį var geršur góšur rómur aš žvķ sišvęšingarįtaki.

En sölukrókur greinarinnar er sem fyrr segir myndbirtingin af Gunnari. Nś kann aš vera aš sś myndbirting eigi erindi viš lesendur til stušnings meginefni greinarinnar, en aš óséšu į ég erfitt meš aš verjast žeirri hugsun aš meš henni sé veriš aš gera śt į bęlda gęgjuhneigš fremur en annaš. Mannlķf segir aš „įhrifamenn [hafi] reynt aš stöšva birtingu greinarinnar“ og er žaš merkilegt ef satt reynist, en hvers vegna ķ daušanum er žį ekki upplżst hverjir žessir įhrifamenn eru?

Mér er raunar sagt aš eigendur śtgįfunnar hafi lżst óįnęgju sinni meš greinarbirtinguna fyrir dreifingu, svo kannski er įtt viš žį, en ritstjórinn Reynir Traustason mun ekki hafa gefiš eftir ritstjórnarlegt sjįlfstęši sitt. Žaš mį svo til gamans geta žess aš sumir eigendanna eru ekki fullkomlega ókunnir žeim geira, sem um ręšir, og įttu hagsmuna aš gęta ķ Óšali į sķnum tķma.

En birtingin viršist hafa fariš fyrir brjóstiš į fleirum. Ķ gęrkvöldi birtist nefnilega annar oršrómur į vef Mannlķfs, ekki meš meiri tępitungu en sį fyrri. Žar stóš:

Verslunarkešja meš mansali
Verslanakešjan Kaupįs tók ķ dag nżjasta hefti tķmaritsins Ķsafoldar fyrirvaralaust śr sölu įn žess aš gefa skżringar. Ķ Ķsafold er fjallaš um meint mansal og nišurlęgingu kvenna į sślustašnum Goldfinger ķ Kópavogi og tengsl Gunnars I. Birgissonar bęjarstjóra viš stašinn. Birt er mynd af bęjarstjóranum illa til reika meš dansmeyjum. Ein žeirra lżsir žvķ aš bęjarstjórinn hafi įreitt hana. Jón Helgi Gušmundsson, forstjóri Kaupįss, er ašaleigandi Byko-veldisins sem hefur höpfušstöšvar ķ Kópavogi og vinskapur er milli hans og bęjarstjórans. Einsżnt er aš Jón Helgi standi fyrir žvķ aš Ķsafold en hann sżndi žann fįdęma ruddaskap aš skella į Elķnu Ragnarsdóttur, framkvęmdastjóra Birtķngs, žegar hśn leitaši ķ sķmtali skżringa į žvķ aš Ķsafold var fjarlęgt śr hillum verslanana sķšdegis ķ dag. Žvķ hefur ekki fengist skżring į žvķ hvers vegna Jón Helgi er žvķ svo andsnśinn aš fjallaš sé um mansal opinberlega…

Žarna er aušvitaš gengiš skrefinu lengra og sagt aš Jón Helgi Gušmundsson ķ Byko sé ruddi, sem vilji meš einhverjum hętti bera blak af mansali. Og žar af leišandi ašhylist Kaupįss-kešjan mansal. Sķšan er żjaš aš žvķ aš kunningsskapur viš bęjarstjórann jafngildi sekt um eitthvaš. Hvķlķk röksemdafęrsla og endemis della! Enn og aftur skal ķtrekaš aš ég hef ekki lesiš greinina, en samkvęmt fyrri Mannlķfs-fęrslunni var žar lżst „mešferš sem einna helst lķkist mansali“ en ķ seinni fęrslunni er žvķ slegiš föstu aš greinin fjalli um „meint mansal“ eins og žar sé um augljóst brot aš ręša, sem ašeins eigi eftir aš fara sķna leiš ķ dómskerfinu.

Sjįlfsagt hafa einhverjir „įhrifamenn“ haft samband, žvķ skömmu eftir aš fęrslan kom į vefinn var hśn fjarlęgš. En samt ekki fullkomlega. Hśn lifir enn ķ kerfinu hjį žeim og mį finna hér og ber vitaskuld fęrslunśmeriš 666.

Svo leiš nóttin en ķ bżtiš ķ morgun, um hįlfsjöleytiš sżnist mér, kom svo enn ein fęrslan, nokkuš samstofna žeirri horfnu. Žar hefur ašeins veriš dregiš śr, en nś er ķ fyrirsögn stašhęft aš Kaupįss hylmi yfir meš mansali! Gengur eitthvaš į?

Ķ fęrslu nśmer 667 er enn hamraš į žvķ aš „žungavigtarmenn“hafi reynt aš stöšva śtgįfuna. Af hverju er Mannlķf aš hylma yfir meš žeim meš žvķ aš lįta žį njóta nafnleysis? Žaš er óskiljanlegt, nema žaš sé ašeins getgįtur eša tilbśningur til žess aš auka söluna.  Eins kemur fram aš til séu fleiri myndir af Gunnari „undir svipušum kringumstęšum“ og hvaš skyldi žaš nś žżša? Vęru žęr fréttnęmar hefšu žęr vitaskuld veriš birtar, en žaš aš nefna žaš eitt aš žęr séu til ķ pokahorninu ber keim af einhverju allt öšru en ešlilegri fjölmišlun.

Žaš į vafalaust fleira eftir aš koma upp ķ žessu mįli og ég hef sterklega į tilfinningunni aš žaš verši engum hlutašeigandi til sóma, hvorki umfjöllunarefnum, heimildarmönnum, blašamönnum né śtgefendum. Žį stendur ašeins eftir sęmd lesenda.

.......................

Višbót, fęrš inn kl. 13.22.

Reynir Traustason, ritstjóri Ķsafoldar, hringdi ķ mig og viš įttum įgętt samtal. Hann fullvissaši mig um žaš, aš engin samsęri hefšu legiš aš baki horfnu fęrslunni. Hann hafi fyrir rataskap į tölvur glopraš henni burt og ekki veriš jafnfundvķs og ég į hana. Žess vegna hafi hann ķ morgunsįriš skrifaš fęrsluna aftur eftir minni og žaš skżri muninn į žeim. Ég trśi honum alveg.

Hann sagši mér einnig aš starfsmenn Birtķngs myndu stilla sér upp fyrir utan verslanir Kaupįss og selja Ķsafold žar ķ lausasölu, enda hefši hśn jafnan veriš söluhęsta tķmaritiš ķ žeim.


Sjómannadagurinn

Sjómannadagurinn er į sunnudag. Žessi grundvallaratvinnuvegur žjóšarinnar er aš sönnu ekki jafnumfangsmikill og įšur, sérstaklega ekki žegar litiš er til hversu margir starfa viš sjįvarśtveg, en į hinn bóginn stendur greinin ķ heild sinni meš blóma og fęrir björg ķ žjóšarbś meš miklu minni fyrirhöfn en įšur. Žar valda mešal annars grķšarlegar tękniframfarir į öllum svišum sjósóknar, en einnig veršur ekki hjį žvķ litiš aš žaš fiskveišistjórnunarkerfi, sem viš bśum viš, hefur reynst afar farsęlt, bęši fyrir fisk og fiskimenn.

Ég get alveg jįtaš žaš, aš ég hef aldrei fellt mig viš hvernig stašiš var aš tilurš kvótakerfisins og hending eša happdrętti ķ Hęstarétti varš til žess aš śtgeršarmenn fengu žar mikil réttindi ķ hendur meš hętti sem margir telja ósanngjarnan. Ķ žvķ samhengi er einnig rét aš hafa ķ huga aš til kerfisins var stofnaš sem brįšabirgšakerfis og engum dat ķ hug aš žaš yrši varanlegt. Į hinn bóginn var žaš į sķna vķsu mikiš gęfuspor aš koma į eignarrétti ķ greininni, en žannig höfum viš Ķslendingar sloppiš viš aš mišin yršu fyrir „harmleik almenningsins“, žvķ menn ganga af meiru hiršuleysi um žaš, sem allir eiga (enginn į) en hitt žar sem žeir eiga beinna hagsmuna aš gęta. Žess vegna get ég fellt mig viš kvótakerfiš, en nś oršiš hafa nęr allir kvótahafar oršiš sér śti um kvótann meš kaupum ķ góšri trś. Frį žvķ veršur ekki snśiš įn gķfurlegs herkostnašar fyrir žjóšarbśiš allt.

En um leiš eiga sér staš óžolandi atburšir eins og Flateyringar vöknušu viš į dögunum og nś reynir į hina nżju rķkisstjórn, žó fyrst og sķšast verši žaš aušvitaš Önfiršingar sjįlfir, sem hafa gęfu sķna ķ hendi sér. Ég vona af heilu hjarta aš žar rętist skjótt śr, enda er į Vestfjöršum aš finna dugnašarfólk sem lętur ekki deigan sķga žó į móti blįsi ķ eiginlegri sem óeiginlegri merkingu.

Ķ minningunni skein sól įvallt ķ heiši į sjómannadeginum. Žegar ég var lķtill fór pabbi meš mig ķ langar gönguferšir og į sjómannadag lį leišin nišur aš Reykjavķkurhöfn, žar sem jafnan var mśgur og margmenni. Skipin voru fįnum prżdd, hreystimenni kepptu ķ stakkasundi og kappróšri, en mest spennandi žótti mér žó koddaslagurinn į rįnni, žar sem annar keppandinn aš minnsta kosti steyptist aš lokum ķ sjóinn meš miklum gusugangi. Žetta var mikill hįtķšardagur.

Hann fékk ašra žżšingu fyrir mér į unglingsįrunum žegar ég fór sjįlfur į sjó (sem ég held aš hafi veriš mér lķfsins hollasti skóli). Žį var žaš brżningin ķ öryggismįlum sjómanna, sem hęst bar, og žó Ęgir og Rįn beri enn sķn skelfilegu nöfn meš rentu er įstandiš meš allt öšrum hętti en var, žegar menn litu nįnast į mannskaša į sjó sem žolanlegar fórnir. En žaš er fleira, sem Sjómannadagsrįš hefur įorkaš og žar mį helst telja ótrślega elju og framsżni frumkvöšlanna viš aš reisa dvalarheimili fyrir aldraša og slitna sjómenn. Žeir töldu aš ķ žeim efnum vęri nęr aš treysta į sjįlfa sig en hiš opinbera. Af žvķ mį enn draga lęrdóm ķ dag.

Ég vinn nišri viš höfnina, ķ Slipphśsinu nįnar til tekiš, og žašan hef ég śtsżni yfir gömlu höfnina og slippinn. Sit ašeins kippkorn žar frį, sem Magnśs Magnśsson langafi minn hafši skrifstofur śtgeršar sinnar um og upp śr aldamótum, en hann var jafnan kenndur viš Alliance. Sjįlfur var hann haršduglegur sjómašur, sem fór aš stunda sjóinn į barnsaldri, var varla fermdur žegar hann var oršinn formašur į bįt, tók sķšar stżrimannapróf og kenndi ķ gamla Stżrimannaskólanum viš Öldugötu. Um leiš gaf hann sig aš menntun og menningu, hafši ęgifagra rithönd og skrifaši fullkomna spegilskrift af gamni sķnu, hann var sigursęll ķ skautahlaupi hér į Tjörninni og var mešal stofnenda ĶR. Ętli žaš megi ekki kalla hann 20. aldar renaissance-mann?

Nś eru uppi hugmyndir um aš reisa bryggjuhverfi žarna viš höfnina og hiš fyrsta sem borgaryfirvöldum hugkvęmdist, til žess aš gera žaš aš veruleika, var aš flytja slippana burtu. En af hverju fylla žau žį ekki bara upp ķ höfnina? Ég held einmitt aš žaš, sem gęši höfnina lķfi, sé atvinnulķfiš og nįin snerting viš žaš. Skipin ķ slippnum gnęva eins og skślptśrar į stöllum sķnum og hamarshögg og logsušuurg minna į aš gangverk atvinnulķfsins er undirstaša hins, aš menn geti rölt um bryggjuhverfiš og sötraš espresso — sem farmenn fluttu hingaš į noršurhjara — ķ friši og spekt. Er nokkur įstęša til žess aš hrófla viš žeirri nįlęgš okkar borgarbśa viš hafiš og hetjur žess?

Til hamingju meš daginn sjómenn!


Höfundur

Andrés Magnússon
Andrés Magnússon
blaðamaður á Englandi ritar hér fréttir, fróðleik og hugleiðingar, sem ekki rata á prent.
Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband